Ilgės -  bendrų vaišių su vėlėmis šventė

Retas mūsų žino, kad Vėlinės tapatinamos su senovine lietuvių švente Ilgėmis. Tai buvo pagoniška žemdirbių šventė, švęsta spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje ir skirta padėkoti Dievams, pirmiausia Perkūnui, už metų derlių, paprašyti malonės tolesniems darbams ir Dievų palankumo mirusiųjų artimųjų vėlėms.

Žmonės susirinkdavo miške, atsinešdavo valgių ir gėrimų, aukodavo juos Dievams, o po to puotaudavo net keletą dienų. Prie šventės stalo reikėjo sėsti švariems, tarsi atsinaujinusiems. Kai nusiprausdavo patys, pirtyje palikdavo rankšluosčių, drabužių ir vaišių vėlėms.

Pačiame Ilgių pavadinime slypi giliausia šventės prasmė – ilgesys kažko begalinio, tolimo. Pažvelgę į vėlyvo rudens dangų, mes sakome – Paukščių takas. Tačiau iš tiesų – tai Vėlių takas. Taip ilgu, šiek tiek liūdna. Vis dėlto senosios Ilgės nebuvo liūdna šventė. Šiame ypatingame vėlyvojo rudens laike vietos turėtų būti ir vaišėms, ir vėlėms ir žmogaus sielai.

2023 m. spalio 26 d. kviečiame į šiltą ir ramų vakarą Kuršėnų dvare, kai gyvieji ir mirusiųjų sielos susitiks viename laike... Pažiūrėsime vieni į kitus ne akimis, o širdimi...