Kviečiame pažinti tradicinius amatus kaip naują, tvarią, ekologišką alternatyvą!

Šių dienų pasaulyje vis dažniau ieškoma ne panašumo tarp tautų, o savitumo. Tradiciniai amatai – ideali vietovės savitumo išraiškos forma. Tradicinis amatas – tai  iš kartos į kartą perduodamos patirties ir specialių įgūdžių reikalaujanti individuali ar kolektyvinė veikla, skirta tautinio paveldo produktų nuolatiniam sukūrimui ir realizavimui. Tradiciniams amatams priskiriamas tradicinių gaminių gaminimas, tradicinių veislių augalų ir gyvūnų veisimas bei auginimas, jų produktų gavyba, gamtos gėrybių rinkimas ir perdirbimas, tradicinių paslaugų teikimas (LR Tautinio..., 2006) Šiandieniniame kontekste tradiciniai amatai virsta patrauklia alternatyva vis labiau įsigalinčiai, tačiau vis labiau pasitikėjimą prarandančiai vartotojiškai kultūrai.. Tradiciniai ir senieji amatai yra neatsiejama Lietuvos kultūros nematerialaus paveldo dalis perduodama iš kartos į kartą - savivaldybių išskirtinumo požymis, kuris gali tapti gyvu ir reikšmingu jos bendruomenei. 

„Gyvieji amatai“ – Kuršėnų krašto akcentas yra kūrybinis projektas, padėsiantis sutelkti ir šviesti miestelio bendruomenę per edukacines veiklas apie tradicinių amatų svarbą. Šių dienų visuomenėje tautinis paveldas ir tradiciniai amatai -  itin svarbi valstybės etninės kultūros dalis - yra po truputį nykstantis procesas, kuriam yra būtina skirti atitinkamą dėmesį, kad būtų palaikomos ir tęsiamos gyvosios tradicijos.

Būtent organizuojamos edukacinės programos bendruomenei ir gali tapti esmine paveldo aktualinimo dalimi, kas ne tik padeda jį išsaugoti, bet taip pat ugdo atsakomybės ir bendruomeniškumo jausmą, kas skatina domėtis ir tapti artimesniems savo kultūrai ir šaknims bei išsaugoti kultūrinį kapitalą ateitiems kartoms.

Tikslas: Populiarinti Kuršėnų miestelio senuosius amatus ir užtikrinti jų išsaugojimą vykdant bendruomenės veiklas - tradicinių amatų edukacijas.

EDUKACIJOS – „PER AMATUS Į EKOLOGIŠKUMĄ“

Manote senųjų amatų edukacijos skirtos tik vaikams? Anaiptol, sausio 6 dieną kviečiame atvykti į Šiaulių raj. etninės kultūros ir amatų centre organizuojamas nemokamas edukacijas. Jose ne tik susipažinsite  su senosiomis muilo ir bičių vaško žvakių amatų tradicijomis, bet ir patys galėsite pasigaminti tvarių, aplinkai draugiškų, unikalių amatų produktų. Tai ne tik skatins atrasti pamirštas senovės amatų tradicijas, kultūrinį paveldą, bet ir  leis kiekvienam savo rankomis  pasigamintais aukštos kokybės ir ilgaamžiškumo amatų produktais nors truputį prisidėti prie tvaraus vystymosi ir draugiškų aplinkai sprendimų.

XXI amžiuje tvarumo skatinimas tampa viena iš pamatinių vertybių. Žmonijai sunaudojant vis daugiau ir daugiau gamtos resursų yra artėjama prie situacijos, kuomet kiekvienas neišvengiamai turėsime mažinti savo vartojimo poreikius ir taip sumažinti savo neigiamą poveikį aplinkai. Vartotojai vis dažniau permąsto daiktų kūrimo principus ir stengiasi įsigyti arba susikurti produktų, kurie yra draugiškesni aplinkai. Tradicinių amatų produktai tam gali tapti puikia alternatyva, taip atgaivinant senuosius kūrybos principus ir skatinant ekologinį sąmoningumą bei vertybes. Senųjų kūrybos principų taikymas per tvarumo prizmę gali ne tik puoselėti  aukštos kokybės ir ilgaamžiškų gaminių naudojimą, skatinant prisidėti prie ekologinių žmogaus gerovės problemų sprendimo, bet ir telkti  bendruomenę, atrasti pamirštas tradicijas, kultūrinį paveldą. 

Tikslas: Sudaryti sąlygas edukacijos dalyviams išbandyti ir pažinti tradicinius amatus bei dirbtuvių metu susikurti tvarius, ekologiškus produktus.

Svarbi informacija:

Data: Sausio 6d.

Laikas: 11h

Vieta: Šiaulių raj. etninės kultūros ir tradicinių amatų centro oficina

Amžiaus cenzas: N-18

Vykdomos edukacijos nemokamos, joms reikalingomis priemonėmis pasirūpinsime mes.

Būtina išankstinė registracija: https://forms.gle/SJi9vVf2Hkm3W9kq6

+37060031374

EDUKACIJA ,,MUILO KELIONĖ“

Edukacijos aprašymas:

Muilas yra vienas iš tų produktų, be kurių šiandien neįsivaizduojame savo kasdienio gyvenimo, tačiau nesusimąstome, kaip jis atsirado, kaip prausėsi mūsų seneliai ir proseneliai. Anuomet kiekviena šeimininkė iš „muilo akmenėlio“ mokėdavo pasigaminti muilą: virdavo jį prie šulinio iškastoje duobėje ant rinkių bidone, išvirtą išpilstydavo, praturtindavo natūraliomis lauko gėlelėmis ir aušindavo, o vėliau prausdavosi, skalbdavo nosinaites, skareles ir kojinaites. 

Šių dienų visuomenėje masinės gamybos muilai yra gaminami masiniam klientų segmentui, siekiant maksimalaus rezultato minimaliomis sąnaudomis. Ilgam muilo gaminių išlaikymui parduotuvėse reikalingos papildomos cheminės medžiagos – konservantai, parabenai, sls, dervos ir kitos cheminės medžiagos, kurios neigiamai veikia mūsų odą. 

Ši edukacija – „Muilo kelias“ yra skirta lankytojams, norintiems patiems susikurti kokybišką, natūralios sudėties muilą, nes gamybos eigoje galima kontroliuoti jo sudėtį ir kvapą.

EDUKACIJA ,,BIČIŲ VAŠKO ŽVAKIŲ GAMINIMO TRADICIJOS“

Pirmoji žmogaus sukurta žvakė buvo į paprasčiausią duobutę akmenyje supilti taukai. Amžiams bėgant šviesą skleidžiantis šaltinis vis tobulėjo, kol buvo pastebėta, kad geriausia ir taupiausia dagtį aplieti bičių vašku (be to, jis degė ilgiau ir ryškiau). Lietuvoje bičių vaško žvakės pradėtos gaminti labai seniai, bet pačių žvakių liejikų buvo mažai – šio amato paslaptys būdavo perduodamos tėvų vaikams ar tarp giminaičių. Bičių vaško žvakės buvo naudojamos ne tik apšvietimui, bet ir burtams – kūčių naktį į vandenį lašintas vaškas, o iš susidariusių formų būdavo spėjama ateitis. Be to, susirgus vaikui šalia jo būdavo uždegama krikštynų žvakė, o susipykus sutuoktiniams – per vestuves pašventinta.

Šiais laikais vis labiau ieškoma natūralių alternatyvų sintetinėms žvakėms, kurios savo dirbtiniais sintetiniais kvapais daro neigiamą poveikį mūsų sveikatai, todėl natūralūs kvapai tampa vis labiau patrauklesni. Senoviniu būdu gaminamos bičių vaško žvakės turi daug privalumų -  jos ne tik nėra kenksmingos, bet ir valo aplinkos orą, padeda kovoti su aplinkoje esančiais kenksmingais mikroorganizmais. Edukacijos metu dalyviai iš bičių vaško, vieno seniausiai žmonių naudojamų produktų, kuris skleidžia itin malonų medaus, pikio, žydinčių augalų kvapą, ir patys galės pasigaminti žvakę senuoju amatininkų būdu.