2022 m. lapkričio 4 dieną Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centre, keramikos dirbtuvėse, vyko septintojo Lietuvos Puodžių karaliaus Algimanto Tamašausko ir jo mokinės Alinos Milašienės filmavimas. Keramikai žiedė ir dekoravo, supažindino su molio formavimo ir apdirbimo technikomis, dalinosi patarimais, patirtimi, prisiminimais ir pasakojo apie savo keramikos kelią.
Vėliau kūrybinių dirbtuvių/laboratorijos dalyviai buvo pakviesti į edukaciją, kurioje buvo supažindinti su duonos raugo keramika ir jos technika. Keramikos darbai buvo degami aukštoje (1000 laipsnių) temperatūroje ir impregnuojami duonos raugu. Tai unikalus šamotinio molio impregnavimo būdas, kuris nepalieka abejingų. Tai labai senas būdas - neglazūruojama keramika.
Projekto dalyviai su specialiomis žnyplėmis traukė karštus gaminius iš degimo krosnies. Vos ištraukus gaminį reikia panardinti kelis kartus į duonos raugą, o vėliau į vandenį. Dalyviai, norėdami sustabdyti dirbinio tamsėjimą, jį skubiai turėdavo vėsinti vandenyje. Kuo ilgiau gaminys laikomas ore, tuo labiau pajuosta. Šio proceso metu indas natūraliai impregnuojasi. Emocijų dirbtuvėse netrūko, nes proceso metu po patalpą pasklinda garų debesis ir raugo kvapas. Raugo keramika yra vienas iš archajiškiausių molio apdirbimo būdų. Mokslininkai yra nustatę, kad jis Baltijos šalyse naudotas dešimtajame – dvyliktajame amžiuose, dar prieš pradedant naudoti glazūrą gaminiams papuošti. Ši keramikos apdirbimo technika nuo kitų skiriasi pirmiausia tuo, kad molinis dirbinys apdirbamas ne glazūra, o raugu. Jis užkepina poras, todėl puodas nepraleidžia vandens ir įvairiai išmargina puodo paviršių.
Meistras sako, kad raugą reikia pasidaryti, bet pirmiausia – nuspręsti, kokį. Tradicinis būdavęs duonos raugas: įmeti duoną į vandenį, palieki, per laiką jis surūgsta. Galima pasidaryti įvairiausio raugo rūšių: kvietinių ir ruginių miltų, kopūstų, burokėlių. Sumaišius kvietinius ir ruginius miltus, pasiekiama didesnių kontrastų. Nuo duonos raugo būna švelnus, nuo burokėlių – rausvas atspalvis. Raugo stiprumas ir kiekis priklauso nuo to, kiek degama molio gaminių.
Džiaugiamės, kad kūrybinių dirbtuvių/laboratorijos dalyviai turėjo galimybę patys išbandyti šį nepakartojamą duonos raugo impregnavimo būdą.
Projektą „Tradiciniai amatai: pažink, įamžink, pasidalink“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Šiaulių rajono savivaldybė projekte dalyvauja partnerio teisėmis.
